Lithuanian Recordings

Haris atsistojo toks laimingas, kad atrod, sprogs iš džiaugsmo it balionas. Prijes prie lango atidar.
Pelda užteljo vidun ir numet laikrašti ant Hagrido, bet tas nepabudo. Tada pelda nutup ant grindu
ir m kapoti Hagrido apsiausta.
- Nedaryk taip. - Haris band nubaidyti pelda, bet ši piktai kapteljo jam snapu ir toliau tarš
apsiausta.
- Hagridai! - pašauk Haris. - Cia pelda...
- Sumokk jai, - burbteljo Hagridas ant sofos. -Ka?
- Ji nori arbatpinigiu už laikrašcio pristatyma. Paieškok kišense.
Hagrido apsiaustas buvo vienos kišens - pilnas raktu ryšeliu, šalt-mtiniu saldainiu, siulu kamuolliu,
arbatos pakuciu... pagaliau Haris ištrauk sauja nematytu monetu.

PENKTAS SKYRIUS
Skersinis skersgatvis
Kita ryta Haris pakirdo anksti. Nors jaut, kad jau šviesu, tebeguljo kietai užsimerkes.
- Man prisisapnavo, - tvirtai tar sau. - Sapnavau, kad atjo milžinas, vardu Hagridas, ir pasak, jog aš
priimtas i burtininku mokykla. Kai atsimerksiu, pamatysiu, kad esu namie, sandliuke.
Staiga pasigirdo beldimas.
„Štai beldžiasi teta Petunija", nusimin Haris, bet vis tiek neatsimerk. Toks gražus buvo sapnas. Tuk
tuk tuk...
- Gerai jau, gerai, - sumurmjo Haris. - Keliuosi.
Jis atsisdo, ir nuo jo nuslydo sunkus Hagrido apsiaustas. Trobel buvo užlieta sauls, audra nurimusi,
Hagridas miegojo ant sulužusios sofos, o i langa kojele barškino pelda su laikrašciu snape.

katinas katinas tikras patinas

Labas ka darai?

aivarai einam parukyti cigariuka

testas testas vienas du trys keturi moki

Aš esu savo bute dabar. Vakare bus restorane. Rytoj buvau pas savo draugą.
Dabar tu gyveni Vilniuje, rytoj gal gyvensi Kaune, rimtai rytoj mes gyvenome Italijoje.
Paprastai vasarį aš neatostogauju, vasarą jūs atostogausite Amerikoje ir pernai jie atostogavo prie jūros.
Šiandien galiu kalbėti lietuviškai, prieš mėnesį negalėjau kalbėti, po mėnesio aš kalbėsiu lietuviškai labai gerai.
Visada noriu daug baltos duonos. Prieš savaitę tu nenorėjai arbatos, po savaitės jis norės atostogauti.
Aš mėgstu savo merginą. Prieš metus mes nemėgome vištienos. Kitą rudenį ji mėgš Italiją.
Aš dabar tave myliu. Rytoj tave mylėjau. Visada tave mylėsiu.
Man reikia studijuoti. Užvakar tau reikėjo būti bute. Porytoj mums reikės tūreti sketį.
Man patinka mano knyga. Prieš pavasarį ar tau patiko arbata? Rimtai? Kitą savaitgalį jūs patiksite eiti šokti?
jis miega kiekvieną dieną. Mes miegojome prieš metus daug valandų bet po metų mes nesmiegsime, neturėsime laiko

I don't speak lithuanian.

Aš tai girdžiu.

Legenda apie nuskendusį Atlantidos žemyną taip seniai domino žmoniją, kad, rodės, jo atradimas turėjo būti nepaprasta naujiena. Viena anglų žurnalistų apklausa parodė, jog Atlantidos atradimą jie laiko ketvirta svarbiausia lauktina žinia. Balsuodami už hipotetinių naujienų sąrašą anglų žurnalistai žemiau nustūmė net antrąjį Jėzaus atėjimą.

Bet galų gale atrasta Atlantida bemaž niekam nepadarė įspūdžio. Mat vandenyse nuskendusi civilizacija ir jos miestų griuvėsiai buvo aptikti ne ten, kur juos tikėtasi rasti.

2001 metų gegužės mėnesį Indijos nacionalinio jūrų technologijos instituto mokslininkai paskelbė savo šalies vakarinėje pakrantėje, Kambėjaus įlankos dugne, aptikę „taisyklingų geometrinių formų statinių". Jūros dugne rasti statiniai atrodė labai panašūs į Mohendžo Daro ir į kitų senųjų Indo-Sarasvati kultūrų miestų. Tačiau šių miestų griuvėsiai dunksojo keturiasdešimties metrų jūros gilumoje, apie keturiasdešimt kilometrų nuo kranto.

M. V. Sagar Paschmi mokslo ekspedicijos laivo echoloto nuotraukose buvo matyti povandeninio smėlio apneštų pastatų pamatų, senų drėkinimo kanalų ir pažiūrėti atvirų kanalizacijos vamzdynų linijos. Dviejų kilometrų pločio griuvėsių juosta driekėsi devynis kilometrus.

Pasaulio archeologai ir istorikai žinią apie radinį sutiko visiška tyla. Atradimas neatitiko ligtolinių įsitikinimų ir atskleistų tiesų, todėl tylėti buvo geriausia. Kai kurie mokslininkai reagavo tiesiog priešiškai. Net keli garsiausi Indo-Sarasvati civilizacijų tyrinėtojai radinį vadino pramanu. O po kelių mėnesių viso pasaulio dėmesį kaustė visai kitokie dalykai, nes gauja fanatikų nusprendė paspartinti pasaulio istoriją ir trimis užgrobtais keleiviniais lėktuvais rėžėsi į aukščiausius Niujorko dangoraižius bei Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ministerijos pagrindinį pastatą.

Tačiau M. V. Sagar Paschmi mokslininkai nepaisė gana abejingos reakcijos ir dirbo toliau. Naujose nuotraukose buvo matyti pastatų sienos, vietomis apie tris metrus kyšančios iš jūros dugno ir apie kelis metrus nugrimzdusios į smėlį.

Kiek tolėliau jūroje buvo rastas antras panašaus didumo vandens užlietas miestas. Atrodė, abu miestai stovėjo prie seniai, kažin kada išdžiūvusios upės.

Pavojingų srovių ir vienuolikos metrų poplūdžių ir atoslūgių vietose net su povandeniniu laivu plaukioti neįmanoma. Fotografuoti griuvėsių mokslininkai nusiuntė nuotolinio valdymo robotą tačiau vanduo buvo toks drumstas, kad roboto nuotraukos nieko neparodė. Norint žengti toliau, reikėjo išsikelti jūros dugno grunto pavyzdžių.

M. V. Sagar Paschmi tralai ir kaušai jau pirmąją dieną iškasė daugiau kaip du tūkstančius žmogaus rankų padirbtų daiktų: papuošalų, akmeninių įrankių, puodų šukių, nedidelių gyvūnų, žmonių bei dievų figūrėlių, taip pat žmonių dantų, įvairių kitų reikmenų bei medžiagų, kurių amžių buvo galima nustatyti radioaktyviosios anglies metodu.

2002 metų sausio mėnesį Indijos mokslo ir technologijų ministras Murlis Manoharas Jošis pareiškė, jog radioaktyviosios anglies tyrimai parodė, kad paviršiniuose jūros dugno nuosėdų sluoksniuose rastų daiktų ir žmonių dantų amžius siekia devynis tūkstančius penkis šimtus metų.