Note to recorder:
Natural speed please
PENKTAS SKYRIUS
Skersinis skersgatvis
Kita ryta Haris pakirdo anksti. Nors jaut, kad jau šviesu, tebeguljo kietai užsimerkes.
- Man prisisapnavo, - tvirtai tar sau. - Sapnavau, kad atjo milžinas, vardu Hagridas, ir pasak, jog aš
priimtas i burtininku mokykla. Kai atsimerksiu, pamatysiu, kad esu namie, sandliuke.
Staiga pasigirdo beldimas.
„Štai beldžiasi teta Petunija", nusimin Haris, bet vis tiek neatsimerk. Toks gražus buvo sapnas. Tuk
tuk tuk...
- Gerai jau, gerai, - sumurmjo Haris. - Keliuosi.
Jis atsisdo, ir nuo jo nuslydo sunkus Hagrido apsiaustas. Trobel buvo užlieta sauls, audra nurimusi,
Hagridas miegojo ant sulužusios sofos, o i langa kojele barškino pelda su laikrašciu snape.
