Natural speed. Prašau neskubėkite tarp sakinių. Labai ačiu!
Legenda apie nuskendusį Atlantidos žemyną taip seniai domino žmoniją, kad, rodės, jo atradimas turėjo būti nepaprasta naujiena. Viena anglų žurnalistų apklausa parodė, jog Atlantidos atradimą jie laiko ketvirta svarbiausia lauktina žinia. Balsuodami už hipotetinių naujienų sąrašą anglų žurnalistai žemiau nustūmė net antrąjį Jėzaus atėjimą.
Bet galų gale atrasta Atlantida bemaž niekam nepadarė įspūdžio. Mat vandenyse nuskendusi civilizacija ir jos miestų griuvėsiai buvo aptikti ne ten, kur juos tikėtasi rasti.
2001 metų gegužės mėnesį Indijos nacionalinio jūrų technologijos instituto mokslininkai paskelbė savo šalies vakarinėje pakrantėje, Kambėjaus įlankos dugne, aptikę „taisyklingų geometrinių formų statinių". Jūros dugne rasti statiniai atrodė labai panašūs į Mohendžo Daro ir į kitų senųjų Indo-Sarasvati kultūrų miestų. Tačiau šių miestų griuvėsiai dunksojo keturiasdešimties metrų jūros gilumoje, apie keturiasdešimt kilometrų nuo kranto.
M. V. Sagar Paschmi mokslo ekspedicijos laivo echoloto nuotraukose buvo matyti povandeninio smėlio apneštų pastatų pamatų, senų drėkinimo kanalų ir pažiūrėti atvirų kanalizacijos vamzdynų linijos. Dviejų kilometrų pločio griuvėsių juosta driekėsi devynis kilometrus.
Pasaulio archeologai ir istorikai žinią apie radinį sutiko visiška tyla. Atradimas neatitiko ligtolinių įsitikinimų ir atskleistų tiesų, todėl tylėti buvo geriausia. Kai kurie mokslininkai reagavo tiesiog priešiškai. Net keli garsiausi Indo-Sarasvati civilizacijų tyrinėtojai radinį vadino pramanu. O po kelių mėnesių viso pasaulio dėmesį kaustė visai kitokie dalykai, nes gauja fanatikų nusprendė paspartinti pasaulio istoriją ir trimis užgrobtais keleiviniais lėktuvais rėžėsi į aukščiausius Niujorko dangoraižius bei Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ministerijos pagrindinį pastatą.
Tačiau M. V. Sagar Paschmi mokslininkai nepaisė gana abejingos reakcijos ir dirbo toliau. Naujose nuotraukose buvo matyti pastatų sienos, vietomis apie tris metrus kyšančios iš jūros dugno ir apie kelis metrus nugrimzdusios į smėlį.
Kiek tolėliau jūroje buvo rastas antras panašaus didumo vandens užlietas miestas. Atrodė, abu miestai stovėjo prie seniai, kažin kada išdžiūvusios upės.
Pavojingų srovių ir vienuolikos metrų poplūdžių ir atoslūgių vietose net su povandeniniu laivu plaukioti neįmanoma. Fotografuoti griuvėsių mokslininkai nusiuntė nuotolinio valdymo robotą tačiau vanduo buvo toks drumstas, kad roboto nuotraukos nieko neparodė. Norint žengti toliau, reikėjo išsikelti jūros dugno grunto pavyzdžių.
M. V. Sagar Paschmi tralai ir kaušai jau pirmąją dieną iškasė daugiau kaip du tūkstančius žmogaus rankų padirbtų daiktų: papuošalų, akmeninių įrankių, puodų šukių, nedidelių gyvūnų, žmonių bei dievų figūrėlių, taip pat žmonių dantų, įvairių kitų reikmenų bei medžiagų, kurių amžių buvo galima nustatyti radioaktyviosios anglies metodu.
2002 metų sausio mėnesį Indijos mokslo ir technologijų ministras Murlis Manoharas Jošis pareiškė, jog radioaktyviosios anglies tyrimai parodė, kad paviršiniuose jūros dugno nuosėdų sluoksniuose rastų daiktų ir žmonių dantų amžius siekia devynis tūkstančius penkis šimtus metų.
