- Štai ir Gringotsas, - tarsteljo Hagridas.
Juodu išvydo sniego baltumo pastata, iškilusi virš visu parduotuvliu. Šalia jo tviskanciu žalvariniu
duru, apsirenges raudona ir aukso spalvos uniforma stovjo...
- Taip, goblinas, - ramiai tar Hagridas, ir balto akmens laiptais jie užlipo pas ji. Goblinas buvo Hariui
iki peciu. Juodbruvo gudraus veido, smailia barzdele ir, pastebjo Haris, labai ilgais pirštais ir pdomis.
Jiems ieinant i vidu, jis nusilenk. Viduje jie pamat kitas duris, šiuokart sidabrines, jose buvo išraižyti
tokie žodžiai:
Eikš, ateivi, tik, šiukštu, Nesigviešk svetimu turtu, Nes kas ima, bet neduoda, Moka brangiai už aukso
puoda. Tad jei pogrindin ilisi Ir ne savo lobio prašysi, Perspjam, vagie, griežtai, Ne vien grobi rasi
tenai.
- Kaip jau sakiau, butu beprotyst bandyt apiplšti banka, - primin Hagridas.
Tekste yra daugiau gramatikos klaidų, bet nepavyko išsaugoti. Sėkmės :)