- Kaip visada, Hagridai?
- Negaliu, Tomai, esu cia Hogvartso reikalais, - atsisak Hagridas, uždedamas savo letena Hariui ant
peties, kad tam net keliai sulinko.
- Vajetau, - išvert i Hari akis barmenas, - nejaugi cia... ar gali buti?.. „Kiauram katile" staiga
isiviešpatavo visiška tyla.
- Dievaži... - sušnibždjo senukas barmenas, - juk tai Haris Poteris! Kokia garb!
Jis išpuol iš už baro, prišoko prie Hario ir su ašarom akyse suspaud jam ranka.
- Sveiki sugriže, ponaiti Poteri, sveiki sugriže.
Haris neišman, ka ir sakyti. Visi žiurjo i ji. Senut su pypke papsjo ja nejausdama, kad pypk
užgesusi. Hagridas išsišiep kaip jaunas mnuo.