- Duok jai penkis knutus, - tar Hagridas.
- Knutus?
- Tuos smulkius variokus.
Haris atskaiciavo penkis piniglius, ir pelda atkišo kojele, kad jis idtu monetas i kapšiuka, pririšta
prie jos. Tada ji išskrido pro langa. Hagridas garsiai nusižiovavo, atsisdo ir pasiraž.
- Keliaujam, Hari, šiandien daug reikalu, reikia nukakt i Londona ir viska supirkti.
Haris vart burtininko monetas. Jam topteljo vienas dalykas, dl kurio džiaugsmo balionas krutinje
m ir subliuško.
- Hagridai?
- Mmm? - numyk tasai, tempdamasis didžiuli bata.
- Aš neturiu pinigu... vakar vakare girdjot, kaip dd Vernonas grasino nemokti už magijos mokslus.
- Tuo nesirupink, - tar Hagridas atsistodamas ir pasikasydamas galva. - Manai, tvai tau nieko
nepaliko?